parodos logo 2004  |  2002  |  2001  |  2000  |  1999  |  1998  |  1997
logo
english homemail
fonas
 

Mecenatas

omnitel

Rėmėjai

Infostruktura
blue bridge baltnet sonex gubernija new-visionremejai

microlink

Informaciniai rėmėjai

tv3 lrt omni banga rect acmediaremejai 2

Baltic Optical Disc Meniu

„Infobalt“ laikraštis

Verslo žinios

„Infobalt“ viešbutis

Crowne Plaza

 

  Dėkojame visiems parodos Infobalt'2003 dalyviams ir lankytojams už darbštumą, smalsumą ir indėlį į Lietuvos informacinės visuomenės plėtrą !!!

Dėmesio!!! Tai archyvinė informacija!
Visi šioje svetainėje pateikti adresai, įkainiai ir kt. gali būti pasikeitę!

Asociacijos “Infobalt” įmonės reiškia didelį susirūpinimą ir teigia, kad nuo 2004 m. sausio 1 d.įsigaliosiančiu Vyriausybės nutarimu "DĖL ATLYGINIMO UŽ AUDIOVIZUALINIŲ KŪRINIŲ AR FONOGRAMOSE ĮRAŠYTŲ KŪRINIŲ ATGAMINIMĄ ASMENINIAIS TIKSLAIS PASKIRSTYMO IR MOKĖJIMO TVARKOS PATVIRTINIMO" bus diskriminuojami lietuviškų kompiuterių gamintojai. Šiuo nutarimu pažeidžiamos tiek LR Konkurencijos įstatymo nuostatos, tiek stabdoma informacinės visuomenės plėtra Lietuvoje.

 

Preambulė

Asociacijos “Infobalt”  įmonės reiškia didelį susirūpinimą ir teigia, kad nuo 2004 m. sausio 1 d.įsigaliosiančiu Vyriausybės nutarimu "DĖL ATLYGINIMO UŽ AUDIOVIZUALINIŲ KŪRINIŲ AR FONOGRAMOSE ĮRAŠYTŲ KŪRINIŲ ATGAMINIMĄ ASMENINIAIS TIKSLAIS PASKIRSTYMO IR MOKĖJIMO TVARKOS PATVIRTINIMO"  bus diskriminuojami lietuviškų kompiuterių gamintojai. Šiuo nutarimu pažeidžiamos  tiek LR Konkurencijos įstatymo nuostatos, tiek  stabdoma  informacinės visuomenės plėtra Lietuvoj.

 

Teisiniai argumentai

1. Į Lietuvą importuojamiems kompiuterių kietiesiems diskams, diskasukiams, archyvavimo juostelėms bus taikomas 6% apmokestinimo mokestis, renkamas kaip kompensacija autoriams už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais. 

Kompensacijos autoriams už atgaminimo asmeninėms reikmėms nuostatą numato ES Autorių teisių ir gretutinių teisių direktyva informacinėje visuomenėje, tačiau būdus ir formas šalys narės gali pasirinkti pačios.

Daugelyje ES valstybių šis mokestis yra diferencijuotas, priklausomai nuo laikmenų paskirties ir talpos. Deja, Lietuvoje į laikmenų paskirtį ir talpą visiškai neatsižvelgta – taikomas vienas tarifas. 

2. Svarstant Autorių teisių įstatymą, siekiant derinti interesus tarp teisių turėtojų ir vartotojų, įrangos tiekėjų, buvo pasiektas kompromisas – sutarta  apmokestinti tik tuščias laikmenas, bet ne techninę įrangą.

Tačiau Vyriausybės parengtoje  laikmenų apmokestinimo tvarkoje į laikmenų sąrašą vienašališkai,  ignoruojant darbo grupės partnerių argumentus ir siūlymus, buvo įtraukti ir asmeninių kompiuterių kietieji diskai, diskasukiai, archyvavimo juostelės, kurie yra techninė įranga, kurios tiesioginė paskirtis – kompiuterio funkcionavimo užtikrinimas, techninės ir profesinės informacijos saugojimas ir archyvavimas. 

3. Kaip parodė Europos Departamento prie LR Vyriausybės užsakymu atlikto tyrimo “Autorių teisių ir gretutinių teisių apribojimo, susijusio su kūrinių atgaminimu asmeniniais tikslais, kompensavimo mechanizmo įgyvendinimo pasekmių”  rezultatai, tik 8,5% tirtų namų ūkių garso įrašams atkurti naudoja kietuosius diskus ir 41% kopijuojančių naudoja juos vaizdo įrašams. 

Lietuvoje namų ūkiuose yra maždaug  10-15%  visų rinkos kompiuterių, likusioji dalis naudojama verslo sektoriuje – profesinėms reikmėms. 

 Taigi, kietieji diskai kopijavimui naudojami atitinkamai ne daugiau 1%  ir  6%  garso ir vaizdo įrašams atkurti, todėl “žala teisių turėtojams visai minimali ir gali nebūti jokio įsipareigojimo dėl atlyginimo”, kaip tai numato ES direktyvos “Autorių teisių ir gretutinių teisių Informacinėje visuomenėje” Preambulės 35 str., todėl akivaizdu, kad ši įranga neturi jokio pagrindo būti apmokestinta, nes praktiškai tik nežymia dalimi naudojama kopijų asmeninėms reikmėms padarymui.  

4. Kaip rodo ES šalių praktika kompiuterių kietieji diskai niekur nėra apmokestinami laikmenų mokesčiu. Tik keliose ES valstybėse apmokestinama audiovizualinių kūrinių ir fonogramų atgaminimui skirta įranga (pvz. multimedia įrenginiai, MP3 grotuvai ir pan.), kurios sudėtinė dalis yra kietieji diskai, tačiau ir dėl tokio apmokestinimo šiuo metu vyksta teisminės bylos. 

Ekonominiai argumentai

1.Tvarkoje numatyta apmokestinama techninė įranga pabrangins vartotojams kompiuterius nuo 10 lt iki kelių šimtų litų. Didžiausias jų vartotojas – biudžetinės įstaigos ir organizacijos, tarp jų mokslo ir švietimo institucijos, sekanti pagal dydį pažeidžiama grupė – inovacijas savo veikloje vystantis verslas. 

Archyvavimo juostelių, brangių kietų diskų serveriams poreikis diegiant e-vyriausybės paslaugas dramatiškai didės. Profesionaliam naudojimui įsigijus kietus diskus (HDD) bei archyvavimo juosteles nėra galimybės mokesčio atsiimti. 

2. Ekonominė tyrimo analizė parodė, kad 6% nuo CD ir garso  ir video kasečių sudarys apie 400 - 500 tūkst. lt.,  o nuo HDD surenkami 6% sieks net 2,7 mln. Lt.   Deja, ši suma, kaip rodo atliktas tyrimas, bus renkama ne iš asmenų, darančių kopijas asmeninėms reikmėms, bet iš teisėtų kompiuterių vartotojų, naudojančių šią techniką profesinės informacijos saugojimui ir jos techniniam funkcionavimui užtikrinti, visiškai iškreipiant kompensacijos mechanizmo autoriams esmę. 

3. Užsienio gamintojų  į Lietuvą įvežami kompiuteriai su sumontuotais  kietaisiais diskais apmokestinami nebus, nes Muitinėje jų sudedamosios dalys atskirai nėra deklaruojamos. 

To išdavoje sudaromos nelygios verslo sąlygos užsienio ir Lietuvos gamintojams, taigi parengtoji tvarka vienareikšmiškai pažeidžia LR Konkurencijos įstatymo nuostatas, dėl ko stambiausi Lietuvos kompiuterinės technikos  gamintojai rimtai svarsto galimybę perkelti kompiuterinės technikos gamybą į kaimynines šalis.  

4. Vyriausybės nutarime nenustatyta tvarka susigražinti šio mokesčio reeksportuojant įrangą, dėl ko didmenininkai rimtai svarsto galimybę nekurti logistikos centrų Lietuvoje ir iškelti juos į kitą šalį su palankesne verslui aplinka. 

5. Asociacijai "Infobalt", kaip ir visai verslo visuomenei visiškai nepriimtina praktika, kai aukščiau minėto Vyriausybės nutarimo rengėjai  tik imituoja Darbo grupės poįstatyminiams aktams rengti veiklą, vienašališkai teikia Vyriausybei nutarimo projektą, nesulaukę net savo inicijuoto tyrimo išvadų. 

Išvados ir siūlomi veiksmai 

Visi aukščiau įvardintieji  faktoriai neigiamai veiks ekonomiškai silpnų namų ūkių sprendimą įsigyti kompiuterinę techniką tuo pačiu stabdys interneto skverbties didėjimą, pareikalaus didesnių valstybės biudžeto išlaidų, stabdys verslo, inovacijų plėtrą Lietuvoje,  sumažins Lietuvos kompiuterių gamintojų konkurencinius pranašumus, lyginant su kitų šalių gamintojais ir  žymiai sulėtins informacinės visuomenės plėtros procesus Lietuvoje.  

 Šio nutarimo pasekmėje nukentės Lietuvos kompiuterizacijos lygis, taip pat dėl kompiuterių gamybos perkėlimo į kitas šalis sumažės darbo vietų skaičius, kas neigiamai atsilieps visai Lietuvos ekonomikai. 

Techninės apsaugos sistemos (TPM) ir Skaitmeninių teisių valdymo sistemos (DRM), techniškai saugančios skaitmeninį turinį, vis labiau įsitvirtinančios Europos ir pasaulio rinkoje – teisingiausias sprendimas siekiant atlyginti konkretiems autoriams už jų kūrinių kopijų atgaminimą asmeniniams tikslams, pateikia teisingą ir skaidrią alternatyvą analoginių technologijų laikais sukurtai autorių teisių mokesčių surinkimo ir paskirstymo sistemai. 

Asociacija “Infobalt” ir Lietuvos IT įmonės ragina Lietuvos Vyriausybę sustabdyti iki 2004 m. balandžio 1d. šios tvarkos įsigaliojimą ir peržiūrėti ją iš esmės. 

  

Asociacijos “Infobalt” Prezidentas                                                 Vytautas Vitkauskas 

Lietuvos Kompiuterininkų Sąjungos Primininkas                                      Alfredas Otas 

2003-12-23

 
     
INFOBALT: Vokiečių g. 28/17–16, 2001 Vilnius. Tel. 8 5 262 26 23, faksas 8 5 262 26 29, el. paštas: office (eta) infobalt.lt Viršus
Copyright © asociacija „Infobalt“, visos teisės saugomos